Novatoriškais Futurecraft projektais adidas stebina jau ne vienerius metus — zero waste gyvenimo būdą skaitinanti programa prasidėjo kai adidas pirmąkart paskelbė apie bendrą projektą su Parley. Iniciatyva prasidėjo nuo iš perdirbto plastiko gamintų UltraBOOST kedų, kas vėliau išaugo iki atskiros Parley kedų linijos. Iš pradžių, 2015-aisiais, fiziškai galėję pagaminti vos 7000 perdirbtų kedų porų per metus, dabar jie pagamina net 11 milijonų batų porų iš perdirbto plastiko. Tačiau plastiko perdirbimas yra tik viena medalio pusė, mat sunešiotų batų laukia toks pat likimas, nuo ko viskas ir prasidėjo. Ko gero tai ir yra vienas iš faktorių, pastumėjusių adidas link apmąstymų apie žiedinę ekonomiką — klientas nusipirktų batus, juos panešiotų, o po kiek laiko tiesiog grąžintų gamintojui. Maždaug taip atrodo adidas Futurecraft Loop konceptas iš pirmo žvilgsnio, tačiau viskas nėra taip paprasta.
adidas Futurecraft Loop yra ne tik pirmieji bėgimo kedai pritaikyti žiedinei ekonomikai, bet ir apskritai viena pirmųjų iniciatyvų sukurti vartotojui skirtą produktą, pritaikytą tokiam ekonomikos modeliui. “Kai sudėvite produktą, jūs grąžinate jį mums, o mes jį perdirbame” — sako Tanyaradzawa Sahanga, adidas medžiagų inžinierius. Procesas nėra toks paprastas kaip gali pasirodyti — iš poros sunešiotų kedų negims šviežutėlių sneaker’ių pora. Nors skelbiama, kad Futurecraft Loop kedai gali būti perdirbti visu 100 procentų, naujiems batams gali būti panaudota vos 10% senos poros, mat kitaip būtų prarasta nemenka dalis kedų eksploatacinių savybių. Be abejo, adidas turi vilčių gerinti šį 1:10 santykį ir, idealiu atveju, ateityje pasiekti 1:1 perdirbimo lygį.
Visas kedų įterpimo į žiedinę ekonomiką modelis dar nėra iki galo išdirbtas, tad kol adidas išmąstys kiek batai turėtų kainuoti, kaip juos perimti iš vartotojų ir efektyviai perdirbti sunešiotus kedus, pirmosios Futurecraft Loop poros bus ne parduodamos, o išdalintos jau šį rudenį. Platesnis ir visiems prieinamas release’as žadamas tik 2021-ųjų pavasario/vasaros metu. Dvejus metus teks laukti ne tik dėl anksčiau aprašytų priežasčių. Šio kedų modelio sukūrimas buvo nemenkas iššūkis inžinieriams, tad kyla dar didesnis klausimas — kaip adidas ruošiasi ateityje vartotojams siūlyti vieną vienintelį kedų modelį vėl ir vėl? Vienas iš adidas atstovų — Paul Gaudio — sako, kad dizaineriai apie perdirbamus kedus galvoja jau daugiau nei 20 metų, o pagrindinis to stabdis yra medžiagos, iš kurių gaminami kedai. Pasak Gaudio, daugelis dabartinių, o juo labiau senesnių kedų, yra pagaminti naudojant apie 12 skirtingų medžiagų, įskaitant klijus, dažus, išorės bei vidaus audinius, paminkštinimus… Tam, kad kedai būtų lengvai perdirbami, jie turėtų būti sukurti panašiai kaip plastikiniai buteliukai ar kartoninės dėžės. Tai reiškia, kad batai turėtų būti pagaminti iš vienintelio audinio, nuo pado iki pat raištelių galiukų, ir ne susiūti, o kone sulydyti kartu.
Visa tai nėra neįmanoma. Nors adidas neatskleidžia, kada buvo pradėtos medžiagų, tinkamų perdirbamiems kedams gaminti, paieškos, manoma, kad ši idėja buvo vystoma šalia 2016-aisiais pradėto Speedfactory projekto. Pradėti eksperimentai su adidas populiarumą išauginusia BOOST technologija. Kadangi BOOST iš esmės yra polimerinė puta, kompanija atrado, kad ji gali būti perdirbta į skirtingo pobūdžio medžiagas. Perdirbant BOOST galima išgauti audinius, iš kurių galima išausti sintetinę tekstilę ar pagaminti raištelius. Taip pat perdirbant šias putas galima išgauti ir kietą plastiką, puikiai tinkamą Torsion technologijos elementams. Teoriškai, BOOST tinkama beveik viskam, o perdirbti ją būtų galima daugybę kartų. Vienos medžiagos naudojimas atveria duris ir naujiems konstrukcijos sprendimams — vietoje klijų bei siūlų atskiros kedų dalys bei padas tarpusavyje gali būti sujungtos naudojant vien aukštą temperatūrą ir slėgį, taip kone “suvirinant” medžiagas į visumą.
Tanyaradzawa Sahanga sako, jog po ilgą laiką trukusio proceso, pirmieji kedai buvo pagaliau sukurti 2017-aisiais ir kelias savaites nešioti uždaroje aplinkoje adidas darbuotojų. Panešioję batus jie pamėgino juos perdirbti, visų pirma patys sau įrodydami, kad tai įmanoma. Deja, batai nebuvo idealūs — buvo sunku pritaikyti adidas tekstilę taip, kad būtų užtikrintas geras lankstumas ir stabilumas. Už kedų projektų vystymą atsakinga Amanda Verbeck sako, jog didžiausią nerimą kėlė tai, kad batai susitraukdavo. Kadangi polimerinis audinys dėl aplinkos veiksnių susiverždavo, batai susitraukdavo net trimis dydžiais. Šalia visų inžinerinių sprendimų, adidas turėjo apgalvoti ir estetinius kedų aspektus. Futurecraft Loop gamyboje nenaudoti papildomi chemikalai, tad net kedų viršus yra natūralios BOOST spalvos, panašios į dramblio kaulą. Gamintojas neslepia, kad nešiojami batai pagels, mat tai yra nepakeičiama audinio savybė. Taip pat neslepiama, kad batai gali pagelsti netolygiai, tad batai gali atrodyti įdomiai arba tragiškai — tai tik dar viena priežastis, kodėl šių kedų teks laukti dar maždaug du metus. Žiūrint toliau į ateitį, kedų senėjimo procesą galima būtų prilyginti kokybiškiems klasikiniams batams ar odiniam švarkui, kurie savo dėvėjimo žymėmis pasakoja istoriją.
Akivaizdu, kad Futurecraft Loop yra nemenkas ir puikiai apgalvotas žingsnis į priekį, tačiau patys adidas atstovai nėra įsitikinę, kaip batus priims vartotojai. Didžioji dalis kedų naujienas skaitančių žmonių yra sneakerhead’ai, prižiūrintys savo kedus ir kraunančius juos į nuolat gausėjančią kolekciją. Iš kitos pusės, nebūtina net domėtis kedais, kad nesinorėtų jais atsikratyti — juk panešioti batai būna patogesni ir pasakoja mums vieniems suprantamas istorijas. Pirmoji Loop kedų karta be abejonės bus išpirkta greitai — tai įvyksta su daugeliu riboto leidimo kedų — tačiau kaip įtikinti vartotojus grąžinti batus atgal bei sudominti žmones ta pačia idėja antrą kartą? adidas svarsto net prenumeratos verslo modelį — fiksuotas mėnesinis mokestis už kedus, kurie bus pakeisti naujais vos juos sunešiojus. Deja, kol adidas neprisiruoš išleisti naujųjų kedų į pasaulį, visa tai tėra spekuliacijos. O jūs ar grąžintumėte sunešiotus kedus gamintojui?
