Bene visose istorijose apie kedus sukurtus paskutiniame XXa. dešimtmetyje užsimename apie Nike Air Max 1 kedus, modelį pradėjusį bumą avalynės technologijose. Matomas komfortas (arba kitaip “oro pagalvė”) 90-ųjų pradžioje tapo technologiniu perversmu, pagal kurį sekė konkurentai, tačiau labai maža dalis gamintojų rado kitokius būdus išsiskirti nei vizualus technologijų demonstravimas. Tuo pat metu Nike toliau tobulino Air Max seriją bei išleido futuristiškai atrodančius ir itin patogius bėgimo batelius Air Huarache. Tuo tarpu kitame Atlanto krante, Vokietijoje, PUMA futurizmą perteikė ne per tik išvaizdą — kompanija pristatė vieną unikaliausių visų laikų kedų varstymo technologijų — PUMA Disc.
1989-aisiais PUMA pademonstrav0 Trinomic technologiją, sudarytą iš skirtingos formos šešiakampių, suteikusių skirtingą pado kietumą skirtingose pėdos srityse. 91-aisiais PUMA nusprendė siekti daugiau, lyg maksimalaus komforto galimybės būtų kažkuo apribotos. Tuo metu daugelis bėgimo kedų vis dar buvo varstomi raišteliais, tad kompanija suprato, jog norint perkelti savo batus į kitą technologinį lygmenį, reikia atsisakyti raištelių ir sukurti kažką, kas leistų susivarstyti batus greičiau patogiau ir tvirčiau. Taip gimė PUMA Disc — greičiausia kedų varstymo technologija, tokia išlikusi nuo pat savo debiuto. Beje, debiutas taip pat buvo kiek kitoks, nei įprasta 90-iesiems, mat PUMA, nors ir tikėjo šia technologija, pirmąjį modelį išleido tik testinį variantą. Originalių porų buvo pagaminta vos 5000 vienetų, o dizainu šie batai nedaug skyrėsi nuo tais pačiais metais išleistų XT-2. Minėtoji Disc varstymo technologija buvo beveik vienintelis dizaino skirtumas.
1992-aisiais PUMA Disc pranašumą pademonstravo track and field sportininkė Heike Drechsler, Barselonos Olimpinėse žaidynėse laimėjusi aukso medalį šuolio į tolį rungtyje avėdama Disc Spike kedus. Metais vėliau, avėdamas tą patį siluetą lengvosios atletikos pasaulio čempionate Colin Jackson ne tik laimėjo aukso medalį, bet ir pagerino pasaulio rekordą barjerinio bėgimo rungtyje. 1993-aisiais taip pat buvo pristatytas ir geriausiai žinomas kedų modelis su disku — Disc Blaze.
Originali Disc technologija paremta gijomis, esančiomis kedų korpuse ir susijunginčiomis su disku centrinėje dalyje. Jų veikimo principas labai paprastas. Norint, kad batai apgaubtų pėdą labiau, tereikia pasukti diską pagal laikrodžio rodyklę, o norint batus nusiauti pakanka patraukti viršuje esančią juostelę. 2015-aisiais PUMA pristatė atnaujintą šios technologijos variantą pavadinimu Autodisc. Tai tapo pirmaisiais PUMA savaime susivarstančiais kedais bei pirmąja konkurencija Nike Air Mag sportiniams bateliams. Nors pagal konceptą Autodisc turėjo būti valdomi telefono programėle, ribotu kiekiu išleistas bėgimo batelių siluetas buvo kiek pakeistas ir batai buvo suvarstomi spaudžiant mygtukus, esančius ant disko, išlikusio esminiu technologijos bei dizaino elementu.
PUMA sukurta Disc technologija atrodo itin futuristiška net šiais laikais. Mažiau susipažinę su šia sritimi nė nepamanytų, jog tai ankstyvais 90-aisiais pristatyta technologija. Viena, palyginti nedidelio populiarumo priežasčių, be abejonės yra tai, kad originaliai šis modelis buvo gamintas vos trejus metus ir sugrįžo tik 2012-aisiais. Kita priežastimi galima laikyti tai, jog populiariausias ir labiausiai pasiteisinęs šios technologijos modelis, Disc Blaze, paprastai matomas riboto tiražo kolaboracijose arba unikaliuose leidimuose, dažniausiai neorientuotuose į platesnę auditoriją. Įdomesni šio modelio leidimai — Crackle, Mono, Cork pack’ai bei collab’ai su atmos, BAPE ir net Ronnie Fieg, kurio dėka Disc Blaze ir sugrįžo į sneakerhead’ų spintas.
