Rengdami prieš tai buvusius interviu, iš kelių skirtingų žmonių buvome paraginti pakalbinti žmogų, kuris tikrai turės ką pasakyti sneaker’ių tema. Visi kalbėjo lyg susitarę, kad jo kolekcija netelpa į namus ir kad apie kedus jis žino daugiau už mus visus kartu sudėjus. Gandus netrukus patikrinome patys ir rezultatu likome daugiau, nei nustebę.
Vos įžengus pro Martyno buto duris norisi apžiūrėti visus bute esančius daiktus, kurių nėra daug, tačiau jie visi įdomūs ir turi savo atskiras istorijas. Pradedant katinu, įsirangiusiu ant palangės padėtoje adidas kedų dėžėje ir baigiant rūšinio viskio buteliu ant virtuvės stalo su prie butelio derančiomis viskio taurėmis. Ant žemės padėtas patefonas suka Abdou El Omari plokštelę. Kaip ir kedai. Jie tvarkingai sudėlioti ilsisi ant grindų, tačiau netrukus visi turės savo vietas specialiose lentynose, sako Martynas. Už akių kliūna žaislas, kuris tikrai neskirtas vaikams. Tarsi judesyje sustingęs, klausydamasis patefono muzikos, “Coarselife” meškėnas tempia už virvelės vonioje besimaudančią žuvį. Taip, be konteksto tai keistas žaislas, tačiau aplink save jis turi istoriją, kaip ta žuvis atsirado vonioje ir kodėl meškėnas ją tempia. Po keistai malonios įžangos esame vaišinami stikline vandens su šviežių mėtų lapais, sėdame ant sofos ir užduodame klausimus.
Martynas online: Facebook | Instagram
Martynai, mes apie tave esame girdėję kaip apie sneaker’ių entuziastą, gal pats galėtum plačiau save pristatyti?
Pagrindinė mano veikla yra darbas reklamos agentūroje Clinic212, skaitmeniniam padaliny ENTER. Kartu su Luku Misiukevičium dalinamės projektų vadovo pareigomis, tik aš dar kartais prisidedu ir prie kūrybininko pareigų. Be savo pagrindinės veiklos dar turiu keletą kitų projektų. Vieni iš jų yra labiau juokingi ir “nesąmoningi”, o dar kiti visai rimti.
Būtų įdomu sužinoti apie tuos juokingus ir “nesąmoningus”.
Na, paskutinis dabar tai yra Šefo komplimentai, tada Normalūs bateliai ir dar ankščiau buvo Padlyzos. Taip pat dar su kolegom esam padarę ir keletą keistesnių ir smagesnių projekčiukų, pavyzdžiui www.easterneuropeansushi.com, Tiny Road Sign ar the Grand Birdapest Hotel — tokius projektus man smagiausia daryti. Visi šie kaip ir minėjau yra tokie juokingesni ir visus juos galima rasti Facebooke ir Instagrame.
Dar žinome, kad Kedų skelbimai | Sneaker Lithuania taip pat yra tamstos idėja.
Taip, mes su Ignu Falkausku jau senai galvojome apie alternatyvą Vinted, kur galima būtų pirkti ir parduoti įdomesnius sneaker’ius. Nes šiuo metu rinka yra perpildyta generic modeliais ir niekas nenori paprastų kedų. Ši Facebook grupė ir yra skirta tiem, kurie nori parduoti savo užmarinuotus ir atsibodusius arba nusipirktus ir netikusius kedus. Kai žinai ką parduodi, tuomet žinai ir ką perki. Įdomu tiesiog pa’scroll’inti grupę ir pažiūrėti kas ką įdomaus parduoda.
Beje, mačiau skelbime buvo Adidas Yeezy 350 V2 už 450 eur ir šiandien mačiau kaip juos išėmė. Greičiausiai nepardavė. Sneaker’ių perpardavimo rinkos kaina yra apie 600 eur. Šis faktas ir dar keli kiti pavyzdžiai leidžia daryti prielaidas, kad Lietuva dar kol kas neturi perkamosios galios. Žmonėms gal ir patinka, jie skaito ir domisi, tačiau fanatiškai pirkti kol kas nėra dažnai pasitaikantis reiškinys tarp lietuvių.
Gal yra dar kokių nors projektų, prie kurių pats prisidedi?
Mano manymu Vilnius yra gan mažas miestas ir jeigu neturi kokios nors asmeninės veiklos, tuomet nelabai ką turi daugiau veikti, nei eiti į barą ir priliuobti. Būtent dėl šios priežasties daug prisidedu prie projekto Open Kitchen. Toks projektas skatina žmones išeiti į kitokias miesto erdves ir ten laisvalaikį leisti įdomiai ir produktyviai.
Kur tave galima sutikti įprastą penktadienio vakarą?
Prieš kelis metus atradau naują pomėgį — viskį. Kol į jį neįsigilini, tol jis būna tik arba skanus arba ne. Su juo kaip su kokiais gerais kvepalais — kol kas nors užburiančiai nepapasakoja istorijos apie juos, tol tu jų nelabai supranti. Taip yra ir su viskiu, kuo daugiau apie jį sužinai, tuo viskis tampa įdomesnis. Dažniausiai einu ragauti viskio į King and Mouse.
Kaip atsitiko, kad tu pats susidomėjai sneaker’iais?
Kedai apskritai man atrodo kaip pagrindinė detalė aprangoje. Visa kita galėtų būti nesvarbu, bet kedai yra būtent tai, kas turėtų būti akcentas. Susidomėjimas natūraliai atėjo iš amerikietiško krepšinio. Ankščiau krepšinis užėmė labai svarbų vaidmenį mano gyvenime — pats žaidžiau ir stipriai domėjausi. Visuomet atkreipdavau dėmesį su kokia avalyne žaidžia mano mėgstami žaidėjai. Iš ten ir kilo susidomėjimas kedais apskritai, kuris vėliau peraugo ne vien tik į krepšinio batelius.
Pagal ką pradėjai rinktis kedus? Kas buvo ant bangos tuo metu, kai pradėjai domėtis?
Didelio pasirinkimo tikrai nebuvo. Buvo Nike parduotuvė prie buvusio “Vaikų pasaulio”, tada “Adidas” parduotuvė Pilies g. ir dar buvo toks “Sportas ir laisvalaikis” prie Žaliojo tilto. Ten buvo, pamenu, Reebok Shaq Atack, kurie kainavo 230 litų, kurių baisiai norėjau, bet sugalvoti ir pateikti argumentus mamai, kad man jų reikia, buvo tikrai ne lengva užduotis. Dar populiaru buvo Iverson’ai (Reebok Question Mid), kuriuos irgi buvo galima gauti Vilniuje. Kartais atveždavo ir Nike Air Jordan kedų, tačiau jie kainuodavo apie 700 litų. Daugiau nelabai kur galėdavai gauti rimtesnių krepšinio batelių. Net ir tos pačios parduotuvės galėdavo pasiūlyti vos tik kelias skirtingas spalvas per sezoną.
Beje, buvau atradęs parduotuvę kur pardavinėdavo sample’us kaip tik mano dydžio ir pakankamai gerom kainom. Primedžiodavau ten tokių modelių, kokių niekas niekur neatveždavo ir juolab neturėdavo. Pavyzdžiui, Adidas Stan Smith modelis gerokai ankščiau atsidūrė pas mane, nei prasidėjo visuotinis trendas. Tiesa, juos nusipirkau dydžiu per mažus ir praėjo šiek tiek laiko kol pranešiojau.
Berods 2007-ais, visiškai netikėtai esu įsigijęs Nike Air Max 1 LCD pack. Tai nebuvo mano labai medžiojamas ar išsvajotas modelis, bet kai pamačiau juos supratau, kad man jų reikia. Juos nešiojau labai dažnai, bet labai prižiūrėjau ir saugojau. Ir gal po kokių 3 ar 4 metų prasidėjo visa Nike Air Max banga ir Lietuvoje. Manau viskas prasidėjo nuo Air Max URBANA vakarėlių serijos SOUL BOX bare.
Pastebėjome, kad turi retus ir jubiliejinius Nike Air Max 1.
Taip, kai šiuos releasin’o supratau, kad man jų reikia, nors ir pats modelis man nekelia jokių sentimentų iš senų laikų.
Ne paslaptis, jog pastaruoju metu kolaboracijos tarp įvairių prekės ženklų jau tapo kasdienybe, nors ankščiau tai buvo itin retas reiškinys. Ar nepraradai susižavėjimo, ir ar nepasimeti nuo tokios didelės pasiūlos?
Man patinka kai iš kokio nors brando gali kažko tikėtis. Kitaip tariant man patinka, kai gamintojas turi savitą identitetą, pagal kurį jį gali atpažinti be konkretaus rėkiančio užrašo ant šono. Tačiau manęs neveikia didelė reklaminė sklaida ar visuotinis pamišimas dėl konkrečios poros ar išleistos kolaboracijos. Stengiuosi kreipti dėmesį tik į man aktualius gamintojus, kurie turi man įdomų konceptą. Pavyzdžiui, kaip Adidas su A. Wang, vienas iš paskutinių leidimų buvo pardavinėjamas New York’o gatvėse šiukšlių maišuose tiesiai iš sunkvežimių. Arba Nike Air Jordan kolabas su Kaws. Tokie modeliai man tikrai įdomūs tiek išpildymu tiek konceptu.
Tavo požiūriu, kokia situacija yra su kedų kultūra Lietuvoje?
Na, kaip ir su street food’o kultūra — jos nėra. Kaip ir yra iniciatorių, kurie tuo domisi, bando daryti, tačiau tokios kaip aiškios bendruomenės susiformavusios nėra. Iš esmės džiugu, kad atsiranda galimybės jai atsirasti. Atsiranda specializuotos kedų parduotuvės, atsiranda po truputį komunikacija apie tai. Žmonės tik po truputį pradeda suprasti, kad kedas nėra vien tik apavas. Pas mus dar gims šitas reikalas.
Kita vertus, yra ir geroji pusė. Pas mus tikrai atveža įdomių modelių prie kurių nesidriekia eilės ir juos be didesnio vargo gali įsigyti. Žinoma, daug ko pas mus ir išvis neatveža, bet kažką tai tikrai galima atrasti.
Tavo prognozės didiesiems prekės ženklams.
Be abejo, Nike ir toliau užims sporto sektorių, o Adidas gatvės mados rinką. Tačiau jeigu paklaustumėte šio klausimo prieš 10 metų, tikrai to nepasakyčiau apie Adidas. Tad kas ten žino. O visi kiti tai tiesiog seks iš paskos.
Bet visai norėčiau, kad koks nors mažesnis gamintojas imtų ir iššautų su super nauja technologija, kokiu nors super modeliu ar panašiai. Panašiai kaip buvo su New Balance banga, tai tikrai galvojau kad taip pat bus ir su Asics. Bet to neatsitiko ir gal ir gerai.
Kedai, kurių dar neturi?
Vis suku uodegą apie Nike Vapormax. Šis modelis man neleidžia ramiai gyventi. Jo dar nesimatavau ir nesimatuočiau iki tol, kol neapsispręsčiau jų įsigyti. Man įdomu kaip jis “veikia”, kaip jis atrodo ir manau jeigu gausiu jiems gerą kainą, tai tikrai įsigysiu. Dar tikrai medžioju Rick Owens x Adidas 2014-ų metų modelį su masyviu baltu padu perskirtu į dvi dalis. Juos turi įmonės, kurioje dirbu, vadovas Daumantas Kairys ir jam labai pavydžiu (juokiasi).
Taip pat nesuprantu vieno dalyko. Kodėl dar nėra perleistas Nike modelis Air Flow. Gal jie nepateisino gamintojo lūkesčių, o gal dar per mažai laiko praėjo. Sunku juos atrasti originalaus leidimo, tad tikrai laukiu kol bus pakartotinai išleista dar kart.
Ar vadini savo sneaker’ius kolekcija?
Tikrai ne. Turiu šiek tiek daugiau kedų nei vidutinis žmogus, bet nemanau, kad tai kolekcija. Kartais pasirodo kedų, kurių tiesiog negaliu nenusipirkt ir tiek.
Kaip sugalvoji kuriuos sneaker’ius apsiauti?
Labai paprastai. Dažniausiai tai tai priklauso nuo tos dienos veiklos. Jeigu žinau, kad reiks daug laiko praleisti filmavimo aikštelėje, tuomet rinksiuos tai, kas nevaržo judesių ir nevargina nugaros. Jeigu einu į barą, tuomet galiu apsiauti ir ne pačius patogiausius, tačiau ką nors įdomesnio, pvz. Y-3.
Beater’iai (t.y. patogiausi, dažniausiai avimi, neatsibostantys ir pan.)?
Adidas Ultra Boost ST. Žiemai gavau dovanų Red Wing batus. Turiu galvoje tikrus batus, ne sneaker’ius. Jie gražūs, viskas gerai su jais. Tik vienas dalykas: avėdamas juos visuomet svajoju apie Ultra Boost’us. Ir laukiu bent kiek šiltesnio oro, kad galėčiau iškart šokt į juos.
Turi mėgstamiausią porą?
Mėgstamiausių turiu dvi poras. Tai Adidas ir Neighborhood kolabas, o modelis Boston Super. Jie mane žavi savo paprastumu, dėmesiu detalėms ir identiteto atvaizdavimu dizaine.
Keisčiausia tavo turima pora?
Adidas SLVR arba Adidas Zigtech. Šitie net neturi įprasto dydžių matavimo, visi dydžiai yra S, M, L. Jie prisitaiko prie pėdos, dėl to nebūtina atitaikyti tiksliai savo dydžio pagal skaičius. Nėra patys patogiausi, nes neturi tvirto pagrindo ir juos galima sulenkt per pusę. Tačiau tikrai įdomūs ir keisti.
Gal turi nepatogius kedus?
Neturiu nepatogių kedų, bet ne patys patogiausi (juokiasi) yra Nike Air Max 97 Premium Tape Camo. Juos labai mėgstu ir esu dėkingas geram draugui Gabiui, kad padėjo juos man susiveikti.
Tavo patarimas žmogui, kuris nežino nuo ko pradėti, bet nori domėtis kedais.
Manau, užtenka skaityti, sekti kedų blogus, gamintojų puslapius bei žinoma pačiupinti ir parduotuvėje. Jeigu kolekcionuoti, tuomet vertėtų pagalvoti apie tikslą: ar tai bus noras kažkada pralobti — tada jau reikia rizikuoti ir suprasti šiek tiek daugiau, keltis anksčiau, atverti piniginę plačiau. Jeigu asmeninei kolekcijai, tai čia jau skonio reikalas ar tu rinksi visus Jordan’us ar visų spalvų Nike Dunk’us. Aš asmeniškai nekolekcionuoju, o nešioju, tai dabar labiau stengiuosi pirkti tik tai, ką tikrai norėsiu užsidėti, nes spintos neguminės.
Nuotraukos: Tomas Šaltis
